Globėjai
Rėmejai

Karolis Vaivada – perspektyvus jaunosios kartos menininkas, kuriam šviesa yra pagrindinis kūrybos objektas. Dar tapybos bakalauro studijų Vilniaus dailės akademijoje metu pradėjęs naudoti dirbtinę šviesą iš įvarių šaltinių, tokių kaip kaitrinės ar fluorescencinės lempos, magistrantūroje jis susidomėjo natūralia dienos šviesa. Pasitelkdamas įvairias šviesos formas, menininkas stengiasi atskleisti metafiziškąją jos pusę. 

Karolis Vaivada

Savo kūryboje menininkas siekia atsiriboti nuo socialinio, politinio ar kitokio konteksto tam, kad sukurtų atskirą meninę realybę, kuri, neatspindėdama tikrosios realybės, pati būtų realybė, galbūt labai panaši į tikrąją, tačiau gebanti egzistuoti tik teoriškai, ir galima pajusti taip, kaip jaučiama tuštuma.

Meno laboratorijoje „Insanitus“ Karolis Vaivada pristato instaliaciją „Šviesos kompozicija Nr. 5“. Tai tam tikru kampu sustatyti nitroemale padengti paviršiai, vienas į kitą reflektuojantys šviesą. Tokiu būdu atsiranda naujos plokštumos, kurios skaido paviršius ir sukuria erdvės iliuziją. Ši kuriama iliuzija tiesiogiai siejasi su tapyba ir jos problematika. Tačiau kūrinyje erdvė ne nutapoma, bet perteikiama pasitelkiant aplinkos šviesą. Tai sukelia metafiziškumo jausmą – nors erdvė netikra, tačiau atrodo realistiškesnė nei nutapyta ar nufotografuota.